smeigti

smeĩgti, -ia, -ė K, Š, Rtr, DŽ; R, N, M, L 1. tr. kišti, besti (ką smailų): Paėmęs žambį, mietą, baslį, tuiną, stodainį, smeĩk į žemę J. Prišokęs smeigė šakes į šieno kupetą ir beveik visą ją švilpt ant vežimo J.Paukš. Atėjom (kūrėmės) an gryno lauko, ka nebuvo nė mieto smeĩgta Btg. Žmonės jau daugumas avižas pasėjo, mūsų arklas neįsmeigtas į dirvą, turbūt nebesėsime, ar ką? LzP. Ten mes smeĩgėme kuolelius šviesiųjų kardelių LB45. Prieš mus bulius kai kada ragus smeigia (kėsinasi durti) Gs. | prk.: Kur jis toliau tuos vaikus smeigs, kap išvarys gimnaziją? Db(dz.). ^ Čia kepinte kepina, tokia tvanka, tarytum iš aukšto saulė karštį į galvą smeigte smeigia Žem. Kaži kas čia mietą smeĩgęs, bet duobe nešinas pabėgęs Kv. | refl. Š: Adata įpuolė už apykaklės ponui ir pradėjo tiesiog į šoną skaudžiai smeigtis Tat. 2. tr. prk. kreipti, besti (akis, žvilgsnį): Jie tolin smeĩgia žvilgsnį aštrų NdŽ. | prk.: Primerkęs ir taip pabliurkusių vokų užgriautas akutes, smeigėsi be jokios baimės ir gailesčio į kiekvieną iš eilės rš. 3. tr. durti, besti ką su kuo, norint paimti: Šakute smeĩgti dešros griežinėlį NdŽ. Kreivėnas lenktiniu Stepono darbo peiliu smeigė lašinius, laužė duoną iš riekės V.Bub. | refl. tr.: Smeikitės bulves ir valgykit Skr. 4. tr. bedžiojant tverti: Diemedžiu smeigta, pinavija vyta – tai mano darželėlis LTR(Švn). Aukso kuoleliais smeigta, sidabro tvorelėm tverta (d.) Jz. Oi nėra niekur tokio dvaružėlio kai tik mano darželis pas senąjį tėvelį: dygsnučiais smeigtas, levandra sodytas LTR(Br). 5. intr., tr. Pls besti kuo, norint įdurti, perverti: Bulius smeĩgė ragu į velėną NdŽ. Turklys, kap sustinka ką, tai smeĩgia ir vis turkia Rod. Smeigia aštrūs iešmelių peiliai V.Krėv. Mano širdelė peileliu smeigtà (d.) Stk. | prk.: Piktos jos akys smeigte smeigė ligi pat širdies rš. Rektorius smeigiančiu žvilgsniu pervėrė auklėtinį P.Cvir. Akys kaip žeberklai kiaurai smeigė mane rš. 6. refl. staiga kilti arba leistis, smigti: Lėktuvas apsivertė i vėl smeĩgės į viršų Dr. Stipriau sudrebėjo lėktuvas ir smeigėsi erdvėn rš. 7. refl. lįsti, smelktis, brautis: Gyvuoliai smeigias į avižas, į pievą, kaip tit piemuo prašampa J. Nesismeik į muno pusę su savo gyvoliais Brs. A tu matai, kaip ta karvė smeĩgas pri batvinių Slnt. Pririšk karvę teip, kad nesmeigtųs į dobilus Krtn. Smeigės pri motinos M.Valanč. O ko smeigéis pry vyrų? Als. I kurie [miestiečiai] artie, visi smeĩgas į kaimą Lnk. ^ Ir smeĩgas kaip arklys pry avižų Vvr. | prk.: Visai jau brėško, o kelias smeigėsi vis gilyn į mišką LzP. Dagus skausmas smeigėsi per visą kūną rš. Į galvą smeigėsi pramuštgalviškos mintys rš. ║ siekti paliesti, paimti: Smeĩgės lopetos ir įkrito į sriutas Slnt. Norėjau pralįsti pro galvą – pradėjo vaipyties ir smeigės kąsti M.Valanč. 8. refl. stengtis ką pasiekti, labai norėti, veržtis: Ans smeĩgties smeĩgas į tą tarnybą, al' kaži a pavyks Lkv. Ans vienur smeĩgas, kitur smeĩgas, bet niekur neprigauna Slnt. Didžiuodamos ta pargale, pradėjo didesniai dar į didybę smeigties S.Dauk. Paprastai vaikai yra tikros beždžionės, tujaus smeigas tą daryti, ką paaugusius žmones mato darant M.Valanč. Pajutęs vyskupui mirus, su didžiu įtempimu smeigės į jo vietą M.Valanč. Visi smeigias prie žemės ir tą skaldos, draskos Sln. Bene smeigeis kaip įmanydamas jam iškadyti? P. 9. intr. šnek. greitai eiti, dumti: O kur tu smeigì? Šk.

◊ į gálvą (galvõn) smeĩgti dingtelėti, toptelėti: Jam smeĩgė galvõn, kad jisai palikęs (ps.) Drs.

per šìrdį smeĩgė sakoma staiga labai išsigandus: Man kad smeĩgė per šìrdį! Dkš. nors į ãkį smeĩk labai (tamsu): Troboj buvo tamsu, nors į akį smeik A.Vencl.

\ smeigti; apsmeigti; atsmeigti; įsmeigti; išsmeigti; nusmeigti; pasmeigti; persmeigti; piesmeigti; prismeigti; susmeigti; užsmeigti